Į Bratislavą atvykau būtent savaitgalį. Kas matė filmą „Eurotrip” – supras kodėl. Miestas truputi didesnis, negu Kaunas (pagal gyventojų kiekį). Vienintelė pasaulyje sostinė, kurioje yra siena su dviem kitom nepriklausomom valstybėm (Austrija ir Vengrija).

Iš Zagrebo į Budapeštą atvykti truko beveik 7 vandas. Budapeštas bus vienas iš tų miestų, kurį teko pamatyti ir dieną ir naktį. Naktį mistas tiesiog neapsakomas, parkuose pilna žmonių, gatvės pilnos prabangiausių automobilių ir motociklų. Visgi mieste gyvena 1,8 mln. žmonių, kai Kaune 300 000 (palyginimui).

Pusryčiaut atėjau pas bobutę – burgerių profesionalę (taip internetas rašo). Burgerio dydis – didesnis už Big Tasty. Kai įpusėjau galvojau, kad pasiduodu, bet viską šitoje kelionėje įveikiau, tad ir šitą įveiksiu. Visgi viso neįveikiau, bet tiek kiek įveikiau, tai užteks 3 dienom.

Pats Budapeštas yra toks didelis ir toks gražus miestas, kad asmeniškai jam reiktų paskirti atskirą kelionę.

Plitvičkos nacionalinis parkas, tai kalnų ežerai, kuriuos jungia kriokliai. Tikrai privalomas aplankyti objektas pasaulyje, kiekvienam.

Liublianoje praleidau dvi naktis. Pirmąją tiesiog norėjau pailsėti, o antrą susitikau su dviem merginom, su kuriom susipažinau Porto mieste. Plotu ir gyventojų skaičiumi miestas beveik atitinka Kauną. Taip pat jie turi pilį ant kallno, tad primena Vilnių.

Paskutinę dieną Italijoje praleidau Venecijoje. Pasiklydau nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Aplankiau Neriaus rekomenduotą knygu parduotuvę, kurios gale, ne kas kita, o kanalas – parduotuvė baigiasi tiesiog į vandenį.

Dėl Romos buvo daug dvejonių, aplankyti ar ne, nes labai pabodo dideli miestai, bet visgi nusprendžiau užsukti. Nesuklydau. Iš visų iki šiol lankytų sostinių – Roma pasirodė pati gražiausia. Nuotraukom nepertaiksiu, bet manau istorija nuo šiol domėsiuos daugiau, negu iki šiol.

Į Pizą atvykau vidurnaktį, miego visiškai nenorėjau, o ir nebuvau užsirezervavęs jokio hostelio, tad nutariau naktį praleisti mieste. Situacija tokia: visi must see objektai yra vienoje vietoje, tad vaikščiot toli nereikėjo. Nuo traukinių stoties 500 metrų.

Visai kitas reikalas gatvėse. Visur pilna jaunimo, tiesiog susėdę aikštėse ant žemės skanauja vyną ar alų, groja gitarom.

Cinque Terre (Penkios žemės), tai 5 mažų kaimelių teritorija (Monterosso, Varnezza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore). Pavyko aplankyt juos visus.

1 dalis:

Vakar buvo lygiai dvi savaitės, kaip esu išvykęs. Kaip tyčia daug nesklandumų. Dėl žmogaus palindusio po kitu traukiniu, priekyje mūsų, užstrigau kažkokiam kaime, apsuptame kalnų, pavadinimu Bussoleno. Teko luktelt apie porą valandų, tad susiradau kažkokią vietinę piceriją atsigert kavos.

Ne gana to, man turėjo būti persėdimas Torino mieste, bet atvykau į jį gerokai pavėlavęs, tad nuo 23:00 iki 5:30 turėjau laisvo laiko apžiūrėti miestą.

P.S. Nuojauta kužda, kad šitų batų ir laikrodžio šią vasarą nebenusiimsiu, net grįžęs į gimtinę.