Paskutinę dieną Italijoje praleidau Venecijoje. Pasiklydau nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Aplankiau Neriaus rekomenduotą knygu parduotuvę, kurios gale, ne kas kita, o kanalas – parduotuvė baigiasi tiesiog į vandenį.

Dėl Romos buvo daug dvejonių, aplankyti ar ne, nes labai pabodo dideli miestai, bet visgi nusprendžiau užsukti. Nesuklydau. Iš visų iki šiol lankytų sostinių – Roma pasirodė pati gražiausia. Nuotraukom nepertaiksiu, bet manau istorija nuo šiol domėsiuos daugiau, negu iki šiol.

Į Pizą atvykau vidurnaktį, miego visiškai nenorėjau, o ir nebuvau užsirezervavęs jokio hostelio, tad nutariau naktį praleisti mieste. Situacija tokia: visi must see objektai yra vienoje vietoje, tad vaikščiot toli nereikėjo. Nuo traukinių stoties 500 metrų.

Visai kitas reikalas gatvėse. Visur pilna jaunimo, tiesiog susėdę aikštėse ant žemės skanauja vyną ar alų, groja gitarom.

Cinque Terre (Penkios žemės), tai 5 mažų kaimelių teritorija (Monterosso, Varnezza, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore). Pavyko aplankyt juos visus.

1 dalis:

Vakar buvo lygiai dvi savaitės, kaip esu išvykęs. Kaip tyčia daug nesklandumų. Dėl žmogaus palindusio po kitu traukiniu, priekyje mūsų, užstrigau kažkokiam kaime, apsuptame kalnų, pavadinimu Bussoleno. Teko luktelt apie porą valandų, tad susiradau kažkokią vietinę piceriją atsigert kavos.

Ne gana to, man turėjo būti persėdimas Torino mieste, bet atvykau į jį gerokai pavėlavęs, tad nuo 23:00 iki 5:30 turėjau laisvo laiko apžiūrėti miestą.

P.S. Nuojauta kužda, kad šitų batų ir laikrodžio šią vasarą nebenusiimsiu, net grįžęs į gimtinę.

Vakar traukinyje suspažinau su dviem turkais, tai visą Barseloną apžiūrinėjom tryse, buvau pasiilges bendravimo, nes nuo Porto miesto, kuriam klaidžiojom su dviem slovėnėm daugiau nelabai ką buvau sutikęs. Ryt kartu pajudam i Genoa, tik jie poto į Romą, o aš į Cinque Terre kaimus.

Malaga patiko idealiu oru, šviečia saulė, karšta, bet yra nedidelis vėjas nuo jūros, tad pastoviai vėsina. Net vidurdienį jautiesi gana komfortabiliai vaikščioti didesnius atstumus.

Madride truputi užtrukau dėl eilių užsirezervuoti vietą, tad išvykau tik apie 14:30 iš Madrido. Bet per vos daugiau negu valandą, lekiant beveik 300 km/h greičiu ir žiūrint TV pasiekiau Kordobą. Iš Kordobos į Malagą turiu bilietą 21:17 ir per mažiau nei valandą būsiu vietoje, tad turiu apie 5 val. apžiūrėti miestą. Visi lankomi objektai yra viename kvadratiniam kilometre, tad turiu pakankamai laiko.

Tik išlipus nudžiugino 43 laipsniai karščio. Tad ilgai neužsibuvau, apvaikščiojau senamiestį ir išlėkiau į Malagą.

Išlipau Madride ir supratau, kad čia su savo kojytėm esu bejėgis, teks naudotis metro. Visur kitur issiversdavau be jų.

Retiro parkas, kurio baseinuose plaukioja valtys, tvenkiniuose vėžliai, o pastatai stikliniai, vertas tikrai kiekvienos praleistos jame minutės.

Prisegu nuotrauką iš turgaus, 22:00 vakare. Čia truputi kitaip, negu pas mus, čia turguje visi vaikšto su vyno taurėm ir vakarieniauja tiesiog prie prekystalių.

Kiek dieną buvau nusivylęs Madridu, tiek vakare jis atsigavo ir pasidarė įdomus. Kiekvienas miestas turi 2 veidus, vieną dieną, kitą vakare. Privaloma pamatyt abu.

Ryte pajudu link Malagos, aplankydamas Kordobą ir Seviliją (jei spėsiu).

Patikimi šaltiniai sakė, kad klaidų darau, tai atsiprašau, niekad negalėjau girtis raštingumu.