„Protingieji” pamąstymai – mėnuo Šri Lankoje
Į klausimą, kuo labiausia Jus stebina žmonija, Dalai Lama atsakė:
Labiausiai mane stebina pats žmogus. Jis paaukoja savo sveikatą, kad susikrautų turtą, o paskui praranda turtą, kad atgautų sveikatą. Jis taip susirūpinęs ateitimi, kad negali mėgautis šia diena. To pasekoje, jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Gyvena, lyg niekada nemirtų… Ir miršta, lyg niekada nebūtų gyvenęs.
Eilinė „motyvuojanti” frazė iš interneto, kurių dabar apstu. Bet man tai yra lyg įkvėpimo šaltinis tokiom dienom, kai atrodo viskas – viskas atsibodo, noriu viską mest ir tiesiog vegetuot, kaip 99% likusio pasaulio.
Ta proga atvykau i Šri Lanką – mėnesiui.
Kelionę pradėjau ne vienas, o su Nerium ir Iveta, tik persėdime Stambule jie pasuko Vietnamo kryptimi, o aš į Šri Lanką. Turkijoje turėjom beveik 10-ies valandų persėdimą tiek jie tiek aš, tad aplankėm miestą, vandens saugyklą, suvalgėm po kebabą ir atgal į oro uostą, kuriame su WiFi didesnės problemos, negu su moterimis. Daug nepasakosiu, susukau trumpametraži, nevaidybinį filmą apie kelionę iki pirmo hostelio.
Vakarą baigiu su Šri Lankiška „Krem soda” (skonis toks pat, kaip Lietuviškos) ir kažkokiais pyrageliais.
Stengsiuos parasyti po įrašą bent kas porą dienų, bet visos „live” naujienos vyks soc. tinkluose.
Sekite mane (kam neįdomu – nesekit):
instagram – instagram.com/justutiz/
snapchat – @justutiz
facebook – facebook.com/justutiz